Istorija
Žeimių mokykla istorijos šaltiniuose pirmą kartą minima 1595 m. kovo m. 14 d., kai Žeimių dvarininkė ir karšta reformacijos šalininkė Darata Zavišienė – Samboreckaitė, paskyrė evangelikų parapijos kunigui ir mokytojui kasmetines algas, o birželio 2 d. skyrė lėšų išlaikyti mokytojui, dirbančiam naujajame mokyklos pastate.
1777 metais Žeimiuose jau veikė katalikų parapinė mokykla, kurioje mokėsi 24 vaikai, 1781 m. — 9, o 1782 m. – 8 mokiniai; buvo bibliotekėlė, kurioje išskirtinę vietą užėmė Jono Jaknevičiaus „Evangelija lenkiška ir lietuviška” – pirmoji lietuviška knyga Jonavos apylinkėse.
Žeimių mokyklos išlaikymo reikalams 1820 metais turtų užrašė klebonas kun. Grigaliūnas. 1805 m. mokykloje mokėsi 5 mokiniai, 1828 m. – 28 mokiniai, o 1853 m. – 16 mokinių.
1864 m., prasidėjus lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiui, parapinė mokykla buvo uždaryta ir įsteigta rusiška – Žeimių Michailovskoje liaudies mokykla, pavaldi carinės Rusijos administracijai. Mokyklos išlaikymo prievolė, 250 rublių, uždėta valstiečiams. Mokykla buvo įsikūrusi mažame namelyje šiaudiniu stogu, po kuriuo glaudėsi viena klasė, priemenė ir mokytojo butas.
1898 m. mokyklai šalia senosios buvo pastatytas naujas vieno komplekto pastatas. Naujoms statyboms vykdyti 0,12 ha žemės sklypą skyrė Žeimių dvarininkas Klevščinskas. Mokyklai naujus namus pastatė žeimietis stalius ir dailidė Augustinas Meslinas.
1901 m. sausio 1 d. mokykloje mokėsi 81 mokinys, 1902 m. sausio 1 d. – 56 vaikai iš Žeimių miestelio ir aplinkinių kaimų: 50 berniukų ir 6 mergaitės.
1905 m. gruodžio mėnesį Žeimių gyventojai, suagituoti atvykusių socialdemokratų partijos narių, sukilo prieš carinę valsčiaus valdybą ir išsikovojo teisę vaikus mokyti lietuviškai. Nors vis dar tebuvo mokoma ir rusiškai, tačiau leista dirbti ir lietuviams mokytojams.
1907 m. spalio 1 d. į Žeimius atvyko Liudas Butkevičius (1881-1963) – mokytojas, vėliau karys, Nepriklausomos Lietuvos respublikos savanoris, Lietuvos kariuomenės pulkininkas, II laipsnio Vyčio kryžiaus kavalierius, o sovietiniais metais rezistentas ir tremtinys. L. Butkevičius su šeima apsigyveno karčemininko Ickaus išnuomotame name, kurio rytų galo kambarys paverstas mokykla, o vakarinėje pusėje įrengtas butas mokytojo šeimai. Mokytojas Liudas Butkevičius Žeimiuose vaikus mokė septynerius metus, iš Žeimių išvyko tiesiai į Pirmojo pasaulinio karo frontą.
1919 m. įkuriama lietuviška Žeimių pradžios mokykla. Valsčiaus taryba mokytoju pasamdė Juozapą Martinaitį, kuriam teko laviruoti tarp lietuviškosios ir lenkiškosios Žeimių bendruomenių bei atsižvelgti į tėvų norus. J. Martinaitis Žeimių vaikus mokė lietuviškai, jo dėka mokykla tapo lietuvybės, tautinio ir valstybinio patriotizmo židinys.
1922 m. mokykla tapo daugiakomplekte, buvo trys klasės. 1931–1932 m. Žeimiuose mokėsi 124 vaikai, veikė žemės ūkio klasė, kurią lankė 14 mokinių.
1936 m. į Žeimius atvykęs mokytojas Jonas Garbšys įsteigė pradžios mokyklos aukštesnio koncentro, V–VI skyrius.
1933 m. mokyklos pastatas buvo praplėstas, pastatytas naujas priestatas, nauju stogu apdengtos visos patalpos. Šiame mokyklos pastate vaikai buvo mokomi iki 1964 m.
Tragiška buvo 1941 m. birželio 14 diena Žeimių mokyklai. Mokyklos vedėjas Jonas Garbšys ir jo žmona mokytoja Marija Garbšienė pateko į represuotųjų sąrašus. Mokytoją J. Garbšį sovietiniai aktyvistai nužudė, o besilaukianti M. Garbšienė su pusantrų metų dukrele buvo ištremta į Igarką
Sunkūs buvo hitlerinės okupacijos metai: vadovėlius turėjo tik dalis mokinių, vietoj sąsiuvinių naudojo kontorines knygas, ar prisirinkę įvairių kvitų susiūdavo „sąsiuvinius“. Klasėje stovėjo spinta, kurioje buvo įvairių vaikiškų knygelių, ir mokytojas duodavo jų paskaityti.
1944 m. Žeimių mokykla tapo progimnazija, ugdymo turinys pertvarkytas pagal SSRS švietimo sistemos modelį.
1949 m. Žeimių progimnazija perorganizuota į septynmetę mokyklą. Mokyklos bibliotekos inventorinėje knygoje padarytas pirmasis įrašas, – Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“.
1953-2011 m. Žeimiuose veikė vidurinė mokykla. Išleistos penkiasdešimt penkios abiturientų laidos.
I abiturientų laida 1956 m. – 9 mokiniai, LV abiturientų laida 2011 m. – 27 mokiniai.
1984 m. mokėsi 343, 1985 m. – 335 mokiniai. 2 abiturientai mokyklą baigė aukso ir 3 – sidabro medaliais. Mokykla turėjo pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuriam vadovavo mokytojas K. Kairiūkštis, orkestras buvo kviečiamas į įvairias šventes Jonavoje.
1963 m. buvo pastatytas naujas mūrinis dviaukštis mokyklos pastatas, kuris pradėtas vadinti „nauja mokykla“, o buvęs medinis pastatas – „sena mokykla“. 1979 m. baigtas statyti trijų aukštų mokyklos priestatas, sporto salė, valgykla. Dviaukštį mokyklos pastato sparną vietos tradicija pradėjo vadinti „sena mokykla“, o triaukštį – „nauja mokykla“, gi medinis pastatas vadinamas „senoji mokykla“ arba „medinė mokykla“. Šie pavadinimai vartojami iki šiol.
Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. mokyklai leista vykdyti profilinį vidurinį mokymą.
XX a. mokyklai vadovavo daug ryškių asmenybių: Juozapas Martinaitis, Jonas Garbšys, Aloyzas Vasiliauskas, Ipolitas Valeravičius, Bronius Ruzgas, Stanislava Puilkauninkienė-Liutkaitė, virš 20 metų (1980-2003) direktoriaus pareigas ėjo Stasys Pranys. 2003 m. mokyklos direktore paskirta Dijana Vazgienė.
Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutrauktas vidurinio ugdymo programos vykdymas ir mokykla vadinama „Jonavos r. Žeimių pagrindine mokykla”.
2014 m. balandžio 24 d. Jonavos rajono savivaldybės sprendimu Nr. 1 TS – 0132 nuspręsta pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą, pakeičiant jos tipą iš pagrindinės mokyklos į mokyklą – daugiafunkcį centrą.
Nuo 2014 m. rugpjūčio 25 dienos mokykla vadinama „Jonavos r. Žeimių mokykla – daugiafunkcis centras“.
2020 m. Žeimių mokykla šventė 425 metų jubiliejų.
2021 m. pasaulinė pandemija pakoregavo mokyklos veiklos formas ir 426 mokyklos gimtadienis paminėtas besimokant nuotoliniu būdu.
Mokyklos istorijos veiklos
