Integruoto ugdymo diena Šiauliuose

Gegužės 16 dieną 5-8 klasių mokiniams organizuota gamtos mokslų, IT ir matematikos integruoto ugdymo diena Šiauliuose.

Telefonijos muziejuje dalyvavome edukacijoje „Telefonijos istorija. Laiko mašiną atsukus...“, kurią vedė muziejaus vadovė Dalia Urbonavičienė. Kelionė laiko mašina prasidėjo nuo beveik šimtmetį skaičiuojančios angliškos telefono būdelės, pasirodo, sveriančios beveik 700 kilogramų. Įtaigiai ir žaismingai vaikams papasakota telefono atsiradimo istorija, raida, ir kiekvieną laiko mašinos posūkį lydėjo įspūdingi eksponatai, kuriuos galima paliesti, pajusti jų svorį, surinkti numerį sukant ratuką ar maigant mygtukus. Džiaugsmo buvo daug, nes unikalioje kolekcijoje radome telefoną-garvežį, telefoną-Garfildą, telefoną-pelėdą ir daugybę kitokių neįtikėtinų formų įrenginių. Pamokos pabaigoje vadovė Dalia pakvietė įsivertinti žinias dalyvaujant viktorinoje ir susimąstyti apie tai, kad per dažnas telefono naudojimas gali tapti priklausomybe.

Telefonijos muziejuje, įsikūrusiame kultūros paveldo pastate, pagilinome ne tik IT ir fizikos žinias, bet ir pradėjome pažintį su istorizmo architektūra, kurią tęsėme Venclauskių namuose. Tai išskirtinis modernios architektūros pavyzdys, kažkada vadintas Baltaisiais rūmais. Pastate nustebino ryškūs, kiekviename kambaryje skirtingi sienų dekorai, liudijantys išskirtinį ir drąsų šeimininkų būdą. Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai – legendinė šeima: kultūros veikėjai, filantropai, lietuvybės puoselėtojai. Jų namuose užaugo apie šimtas našlaičių, karo metais prieglobstį rado persekiojami žydai. Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė žinoma kaip pirmoji lietuvė profesionali aktorė ir režisierė, 1899 metais režisavusi pirmąjį lietuvišką spektaklį – Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“.

Visiems paprakaituoti teko, kai prie IT ir matematikos prisijungė fizinis ugdymas. Atlikdami integruotos veiklos „Surask objektą Šiaulių miesto centre“ užduotis, ieškojome žymiųjų Šiaulių laikrodžių ir aiškinomės, kodėl jų ciferblatuose skaičiai 12, 3 ir 6. Suradę Centų kambarį turėjome galimybę suvokti, kaip atrodo vienoje vietoje 157 130 monetų, išgirsti, kaip buvo įgyvendinta šio paminklo lietuviškai valiutai idėja. O netoliese dar vienas objektas – didžiausia Lietuvos knyga – „Aukuras Salduvei“. 1,25 m aukščio ir 113 kg svorio milžinė įrašyta į Lietuvos rekordų knygą, sako, jai panešti reikia 4 vyrų.

Paskutinė veikla, pagilinusi istorijos, dorinio ugdymo pamokų metu įgytas žinias – apsilankymas Kryžių kalne. Kas sukalbėjo maldą, kas įprasmino savo apsilankymą palikdami kryželį, kas tyloje stebėjosi kalno, saugančio žmonių viltis ir tikėjimą, didybe. Nuotraukos