Žeimių mokyklos istorijos puslapiai

Žeimių parapinė mokykla pirmą kartą paminėta 1595 m. kovo 14 d. Daratos Zavišienės-Samboreckaitės privilegijoje. Ji užrašė evangelikų reformatų bažnyčiai visas septynių valakų kaimo pajamas ir paskyrė kasmetines algas kunigui ir mokytojui. Kai jos sūnus perėjo į katalikybę, D. Zavišienė 1595 m. birželio 2 d.  papildomai skyrė lėšų jau dirbančiame naujajame mokyklos pastate mokytojui išlaikyti.

Zavišienės fundacijos atspindi reformacijos laikmečio nuostatas – plėtoti kultūrinę veikla, reformacijos dvasia ugdyti jaunimą. XVII a. viduryje reformatai prarado pozicijas tiek Lietuvoje, tiek Žeimiuose, tad Žeimių mokyklos likimas nežinomas.

XVIII a. antroje pusėje Lietuvoje įsteigta švietimo reikalų įstaiga – Edukacinė komisija, perėmė mokyklų kontrolę, tarp 200 Lietuvoje veikusių parapinių mokyklų buvo ir Žeimių parapinė mokykla. Komisijos dokumentuose užregistruota, kad 1777 m. Žeimiuose veikė katalikų parapinė mokykla, kurioje mokėsi 24 vaikai, 1781 m. — 9 vaikai, 1782 — 8 vaikai. Nežiūrint komisijos veikloje ryškių lenkinimo tendencijų, tikėtina, kad Žeimių vaikai skaitė lietuviškai. Ukmergės dekanato vizitacijos aktuose pažymėta, kad 1784 m.  Žeimių mokykloje buvo bibliotekėlė, kurioje buvo saugoma Jono Jaknavičiaus „Evangelija lenkiška ir lietuviška“, pirmoji lietuviška knyga Jonavos apylinkėse.

XIX a. mokinių skaičius didėjo lėtai. 1828 m. mokykloje mokėsi 28 vaikai.

Lietuviškos spaudos draudimas stipriai pakeitė Žeimių mokyklą. Parapinė mokykla buvo uždaryta, vietoje jos įsteigiant carinei administracijai pavaldžią rusišką „liaudies“ mokyklą. Apie tai pranešta laikraštyje „Vilenskij vestnik“ 1864 m. Nr. 145. Tai buvo ketvirtoji rusų mokykla atidaryta Kauno gubernijoje, pavadinta Michailovskoje, tuometinio krašto viršininko garbei. Mokyklos išlaikymui valstiečiams buvo uždėta prievolė – 250 rublių per metus. Mokytojai buvo tik rusai stačiatikiai, vaikai buvo mokomi rusiškai. Tikybą dėstė katalikų kunigas, jo darbo kasdieninė priežiūra buvo pavesta mokyklos vyresniajam mokytojui.

Mokykla buvo įsikūrusi mažame namelyje šiaudiniu stogu, po kuriuo glaudėsi viena klasė ir mokytojo butas. 1898 m. valdiškai mokyklai buvo pastatytas naujas pastatas, kuris 1933 m. buvo praplėstas, uždengtas nauju stogu. Šiame pastate vaikai buvo mokomi net iki 1963 m.

1905 m. gruodžio mėn. Žeimių gyventojai sukilo prieš carinę valsčiaus valdybą ir išsikovojo nuolaidų iš carinės administracijos: mokykloje leista dirbti lietuviams mokytojams ir mokyti vaikus lietuviškai. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia dirbo mokytoja Jadvyga Paulauskaitė, baigusi Lvovo universitetą, Liudas Butkevičius, baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Jis su šeima į Žeimius atvyko 1907 m., čia vaikus mokė septynerius metus, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo mobilizuotas į carinę kariuomenę.

Tarpukario Lietuvos respublikos metais, netoli Žeimių tebevykstant Nepriklausomybės kovoms, 1919 m. valsčiaus komitetas pradžios mokyklos mokytoju nusamdė Juozapą Martinaitį, kurio dėka mokykla tapo lietuvybės, tautinio ir valstybinio patriotizmo židinys. JAV lietuvių spaudoje, mokytojas J. Martinaitis vadintas „Žeimių žvaigžde“.

1922 m. mokykla tapo daugiakomplekte, o 1936 m. į Žeimius atvykęs  mokytojas Jonas Garbšys įsteigė pradžios mokyklos aukštesnio koncentro V-VI skyrius.

1940-aisiais, SSRS aneksavus Lietuvą, mokykla rugsėjo 1 d. pradėjo naujus mokslo metus kaip sovietinės sistemos įstaiga. Tragiška buvo 1941 m. birželio 14 d. Žeimių mokyklai. Mokyklos vedėjas Jonas Garbšys ir jo žmona mokytoja Marija Garbšienė pateko į represuotųjų sąrašus. Joną Garbšį sovietiniai aktyvistai nužudė, o jo žmona mokytoja Marija Garbšienė, nėščia, su pusantrų metų dukrele buvo ištremta į Igarką.

Sunkūs buvo ir hitlerinės okupacijos metai: vadovėlius turėjo tik dalis mokinių, vietoj sąsiuvinių naudojo kontorines knygas.

Nors 1944 m. Žeimių mokykla tapo progimnazija, ugdymo turinys pertvarkytas pagal SSRS modelį. Tačiau mokiniai nepamiršo tautinių tradicijų, slapta švęsdavo Vasario 16-ąją. 1949 m. Žeimių progimnazija perorganizuota į septynmetę mokyklą.

1953-aisiais Žeimiuose įkurta vidurinė mokykla. Po kelių metų, 1956-aisiais, pirmoji abiturientų laida – 9 mokiniai. Šio laikotarpio mokykla buvo išsibarsčiusi tarp trijų pastatų. Mokytojai pasakojo, kad tekdavo, pasispraudus po pažastimi dienyną, bristi per balas į kitą gatvės pusę pas mokinius.

1963 m. buvo pastatytas naujas mūrinis dviaukštis mokyklos pastatas, o 1979 m. – trijų aukštų mokyklos priestatas. Visos  klasės įsikūrė po vienu stogu, nors pradinės klasės kurį laiką dirbo Žeimių dvaro rūmuose. Iš visų tuometinių Jonavos rajono mokyklų tik Žeimių vidurinė turėjo pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuriam vadovavo mokytojas K. Kairiūkštis, orkestras buvo kviečiamas į šventes Jonavoje.

9 dešimtmetyje mokinių skaičius viršydavo 300. Visą laiką išliko pakankamai pastovūs mokytojų kadrai. Mokykla pasiekė puikių rezultatų. Visi mokiniai, baigę mokyklą mokėsi toliau, įgydami specialybę. 5 abiturientai buvo apdovanoti mokyklos baigimo aukso ir sidabro medaliais. Mokykla išugdė daug žymių asmenybių, mokslo, meno, kariuomenės veikėjų.